linksmintis be alkoholio?..
no te rindas ir vėl!
Kad ir kaip bebūtų, bet pastebėjau, kad tiek mano bendraamžiai, tiek aplamai daugelis žmonių nebežino, kaip linksmintis. Jiems tai tik asocijuojasi su nulėkimu į sodybą, prisigėrimu iki žemės graibymo, vėmimu į visas pakampes ir begaliniu galvos skausmu ryte. Visgi, būna tokiose vietose ir žmonių, kurie nusprendžia negerti. Labai džiaugiuosi prisidėjusi prie jų.
Šokiai. O tu jergutėliau. Turbūt daugeliui merginų, aš nesu išimtis, tai reiškia proga prisidažyti, eksperimentuoti ir su tuo eksperimentu išeiti viešumon. O šiaip tai miestų paaugliai turbūt labiau traukia į klubus, na o mažų miestelių gyventojai, kaip aš ir Kamilė, tenkinamės šokiais, kurie vyksta maždaug kartą į mėnesį. Pripažinsiu, nuo pat 9 klasės (dabar esu 12-okė) neįsivaizdavau šokių be butelio. Nė kiek neperdedu! Ir, jei pajėgsite atsimerkti, neįsivaizdavo daugelis. Tai mums buvo normalus dalykas. Juk visiškai normalu būti 16 ar 17 ir vos ateiti į sale, trankytis su bala žino kuo ar bučiuotis ir mintyse galvoti ajetau kažkaip negerai ai bet dzin varom toliau. Ir, pripažinsiu, mintys, kad tai nėra gerai į galvą atėjo turbūt tik šios vasaros pabaigoje. Tad, nusprendžiau negert. Ir pirmi absoliučiai blaivūs šokiai buvo visiškas šūdas. Tačiau kiti jau nebebuvo tokie blogi. Ir dabar, kuo toliau tuo labiau viskas eina geryn. Su kiekvienu kartu prisiverčiu atsipalaiduoti vis daugiau visiškai be alkoholio ar cigarečių pagalbos. Ir dabar man šokiai iš tiesų yra proga eiti ir šokti, daryti nesąmones ir kitaip visus vesti iš proto klausiant, kaip, jai, būnant blaivai, smegenys leidžia taip elgtis?..
Toliau, tūsai, vakarėliai ar dar kaip kas ką vadinat. Taipogi esu juose dalyvavusi. Dar tik tris kartus. Du iš jų buvau girta. Ir Dieve tu mano, ryte keikiausi ir bandžiau prisiminti ką aš visgi veikiau. Trečiąjį kartą nusprendžiau išgerti tik skardine alaus, kuris, net neneigsiu, man yra tiesiog skanus dalykas. Visa skardinė vakarui ir nakčiai. Šiaip būti blaivai labai patiko. Nė kiek nemeluoja. Šokau taip, kaip šokčiau išgėrusi butelį degtinės, ir buvo visiškai smagu, o ryte, svarbiausia, nebloga ir toliau linksma prisiminti. Ėjau su draugais į pirtį, kalbėjomės įvairiomis temomis, juokėmės, darėme nesąmones. Ir ką, beveik visi blaivi. Ką galiu pasakyti, tai nebijoti bendrauti su likusiais blaivais tokiais vakarais, net jei mokykloje prasilenkiate kaip nepažįstami.
Taigi, iš šitų istorijų noriu pasakyti, kad tikrai galima linksmintis be alkoholio. Tik reikia nepamiršt, kad jis, iš tiesų, tau nieko nepadaro. Jis nepadaro tavęs kitokiu žmogumi, o tiesiog leidžia atsipalaiduoti ir nekreipti dėmesio į aplinką. Taigi, mažiau į galvą kas mato ir kas ką kalba. Leisk sau būti savimi tarp aplinkinių, susikurk šventę pats, o neleisk to už tavęs padaryti gėrimui su laipsniais.
Kitais žodžiais, sužavėk blaiva, o ne su degtinės pagalba.
Su meile,
Emilija
Kad ir kaip bebūtų, bet pastebėjau, kad tiek mano bendraamžiai, tiek aplamai daugelis žmonių nebežino, kaip linksmintis. Jiems tai tik asocijuojasi su nulėkimu į sodybą, prisigėrimu iki žemės graibymo, vėmimu į visas pakampes ir begaliniu galvos skausmu ryte. Visgi, būna tokiose vietose ir žmonių, kurie nusprendžia negerti. Labai džiaugiuosi prisidėjusi prie jų.Toliau, tūsai, vakarėliai ar dar kaip kas ką vadinat. Taipogi esu juose dalyvavusi. Dar tik tris kartus. Du iš jų buvau girta. Ir Dieve tu mano, ryte keikiausi ir bandžiau prisiminti ką aš visgi veikiau. Trečiąjį kartą nusprendžiau išgerti tik skardine alaus, kuris, net neneigsiu, man yra tiesiog skanus dalykas. Visa skardinė vakarui ir nakčiai. Šiaip būti blaivai labai patiko. Nė kiek nemeluoja. Šokau taip, kaip šokčiau išgėrusi butelį degtinės, ir buvo visiškai smagu, o ryte, svarbiausia, nebloga ir toliau linksma prisiminti. Ėjau su draugais į pirtį, kalbėjomės įvairiomis temomis, juokėmės, darėme nesąmones. Ir ką, beveik visi blaivi. Ką galiu pasakyti, tai nebijoti bendrauti su likusiais blaivais tokiais vakarais, net jei mokykloje prasilenkiate kaip nepažįstami.
Taigi, iš šitų istorijų noriu pasakyti, kad tikrai galima linksmintis be alkoholio. Tik reikia nepamiršt, kad jis, iš tiesų, tau nieko nepadaro. Jis nepadaro tavęs kitokiu žmogumi, o tiesiog leidžia atsipalaiduoti ir nekreipti dėmesio į aplinką. Taigi, mažiau į galvą kas mato ir kas ką kalba. Leisk sau būti savimi tarp aplinkinių, susikurk šventę pats, o neleisk to už tavęs padaryti gėrimui su laipsniais.
Kitais žodžiais, sužavėk blaiva, o ne su degtinės pagalba.
Su meile,
Emilija
Šaunus ir įdomus įrašas.
AtsakytiPanaikinti